- kirkėti
- kirkė́ti, kìrka, -ė́jo intr. 1. girgždėti: Kirka palūžusi medžio šaka Krkl. Kartė palubė[je] kirka Krkl. 2. gargėti (ppr. apie žąsis): Žąsis kìrka Tv. | Išklerusi brika kìrka, kad važiuoji – kir, kir, kir Škn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
